Akimirka apie Aurimą 2
Sveiki,
Stebėjau pastarosios savaitės įvykiu su liūdesiu ir nusivylimu. Kreipimasis kurį išplatinau pirmoje dalyje (Akimirka apie Aurimą) akivaizdžiai nepasiekė adresatų (nors akivaizdu, kad buvo perskaitytas. Tai rodo paspaudimų statistika). Apmaudu, kad a.a. Aurimo draugais ir bičiuliais save tituluojantys žmonės nusekė asmeninių tikslų ar ambicijų pusėn. Vieniems tai pasirodė puiki proga pasirodyti TV ekranuose, kitiems dar kažkokie motyvai pasirodė svarbesni nei šviesus a.a. Aurimo atminimas.
Galiu suprasti tik 2 puses – tėvelius ir a.a. Aurimo antrąją žmoną Viktoriją. Tėvai kenčia didžiulį skausmą. Jie prarado antrą sūnų. Jų skausmas ir kančia yra jų klaidų priežastis ir tuo pačiu atleidimas. Jiems sunku orientuotis – ką reikia sakyti viešai o ką reiktų nutylėti. Čia jiems “talkina” a.a. Aurimo draugai ir bičiuliai. Nors čia šiuos žodžius derėtų rašyti kabutėse. Jų patarimai privedė prie dabartinės situacijos – kuo toliau tuo daugiau a.a. Aurimo asmeninio gyvenimo detalių ištraukiama viešumon. Tie kas save laikote jo bičiuliu, “pridėkite ranką” prie savo sąžinės ir pasakykite – ar jūs neklydote, ar nesate padarę klaidų kurių nenorėtumėte atskleisti? Turbūt pamiršote, kad a.a. Aurimas taip pat buvo žmogus – su savo silpnybėmis, trūkumais, žavesiu ir daugeliu kitų visiems žmonėms būdingų dalykų. Todėl reikia nebijoti pripažinti – jis taip pat klydo. Juk jis kaip ir mes tik žmogus.
O tie kurie naudojasi jo silpnybėmis ir klaidomis savo asmeniniais tikslais (TV laidų prodiuseriai kurie visų šių spekuliacijų dėka kelia reitingus bei juos parduoda reklamos užsakovams, “draugai ir bičiuliai” kurių vienintelis tikslas – asmeninis žinomumas – jie nusipelno didelės sąžinės graužaties). Čia belieka priminti viena paprastą taisyklę – mūsų pasaulis egzistuoja nes jame yra lygsvaros dėsnis – ką duosi, ta ir gausi. Pagalvokite, ar tikrai norėtumėte sulaukti to ką davėte a.a. Aurimui? Sąžiningai, tik sau.
Minėjau, kad galiu suprasti 2 puses – antroji a.a. Aurimo antroji žmona Viktorija. Užuojauta tau Viktorija, nes žinau ką reiškia pamatyti tai ką tu pamatei. Tik asmeniškai ir tiesiogiai tai patyrę tave supras ir bent užjaus. Stiprybės tau ir sveikatos iškęsti šį sunkų laikotarpį. Noriu tavęs paprašyti vienintelio dalyko – pagarbos Aurimo atminimui bei jūsų abiejų santykiams. Nebūna namų be dūmų. Tokia realybė. Todėl bet kokie konfliktai kurie pasitaikė jūsų kelyje telieka jūsų abiejų reikalu. Prašau tavęs susilaikyti nuo šių detalių viešinimo. Suprantu, kad tu esi puolama, todėl norėdama apsiginti gali suklysti ir tu. Suprantu ir atleidžiu. Nes tu esi taip pat tik žmogus. Pagalvok apie ateitį, apie pavardę kurią prisiėmei tekėdama už a.a. Aurimo, galų galę tavo dukrelę. Juk visam tam reikia laiko ir jėgų. Nešvaistyk jų veltui. Tau jų dar prireiks – tau vienai teks išgyventi, suprasti, susitaikyti, atleisti ir galų gale išleisti Aurį iš savo širdies anapilin. Linkint tik taikos ir ramybės.
Ir pabaigai – matant visą šį farsą vis negaliu pamiršti taip a.a. Aurimo siektos, mylėtos ir netektos dukrytės Gustės. Kaip manote kokie atsiminimai liks jai? Ką ji gali dar sužinoti apie savo tėti iš visų šitų “geradarių”? Gal pagalvokite ir apie tai prieš ką nors sakydami?
Turiu idėją – manau paprastas ir sąžiningas foto albumas internete (svetainės forma), kur būtų sukelta foto ir video medžiaga apie mūsų mylėtą, gerbtą ar bent pažinotą a.a. Aurimą Dautartą būtų pats tinkamiausias būdas sužinoti jo dukrytei Gustei apie savo tėtį tai ko ji dar nežinojo. Taip mes bent iš dalies padėtume jam suartėti su savo vaiku. Kviečiu visus kurie turite kažkokią foto ar video medžiagą susisiekti su manimi (kam reikia mano tel. nr. turite, kas ne palikite žinutę šio tinklaraščio puslapyje “susisiekite”). Visas reikiamas priemones šiam tikslui pasiekti turiu – belieka jūsų, draugai ir bičiuliai pasiryžimas.
