2021 – terorizmo grėsmė Lietuvoje. Metas rinkti akmenis

Audrius Kalvėnas/ 2021-08-05

Paskutinis dešimtmetis Lietuvos valstybėje pasižymėjo naujų ideologijų įsitvirtinimu viešame gyvenime. Visuomenei savo idėjas pasiūlė liberalai, seksualinių mažumų atstovai, naujieji konservatoriai, nesėkmingai komunikavo centro idėjas siūlančios bendruomenės ir žinoma stebėtinai dideliu tempu smuko tautines, nacionalines idėjas siūlančios politinės organizacijos. Tuo pačiu per šį dešimtmetį pasaulyje stebėjome neapykantos ir teroristinius išpuolius prieš laisvą žodį ir krikščionybę. Po NATO pasitraukimo iš karštųjų Rytų taškų vėl suaktyvėjo teroristinės grupuotės, kurios daro milžinišką žalą ne tik lokaliai (teroristinių aktų vietose, regionuose, bendruomenėse), bet ir tarptautiniu mastu. Su pabėgėlių bangomis iš Rytų, į Europą atkeliavo ir teroristų bei mirtininkų grėsmės ES šalims. 2021 m. ši grėsmė atkeliavo ir į Lietuvą. 2021-08-04 Alfa.lt gavo laišką kuriame grasinama sprogdinimais prekybos centruose Akropolis, BIG, Ozas keršijant už islamą išpažįstančių žmonių žūtį.

Terorizmo ištakos politikoje

Teroras ir terorizmas žinomas nuo senovės. Šis reiškinys žinomas senovės rytų, graikų ir romėnų respublikose. Vienas seniausių literatūros šaltinių – Senojo testamento 5-oji knyga “Išėjimas” (5-12) – liudija, kad prieš 2,5 t. metų, senovės Egipte per tris mėnesius buvo įvykdyta dešimt teroro išpuolių. Jų metu panaudotos biologinės, bakteriologinės, ekologinės, cheminės ir kitos masinio naikinimo medžiagos. Šiais teroro aktais buvo gąsdinamas tuo metu valdęs faraonas už žydų tautybės gyventojų vergovę. Senasis testamentas nurodo, kad šiuos aktus vykdė Mozė ir jo brolis Aaronas siekdami išlaisvinti “Izraelio vaikus”. Vėliau šie išpuoliai buvo pateisinti nežiūrint į tai, kad nukentėjo daug nekaltų Egipto gyventojų.

Romos imperija neatsiliko – dažniausiai teroro imdavosi valdantieji vidaus ir išorės priešų atžvilgiu. Vienas garsiausių to meto politinis diktatorius pasižymėjęs teroristine politika, Kornelijus Sula. Jis pasižymėjo masiniu priešiškų grupuočių naikinimu. Šiuo laikotarpiu buvo paskelbtos proskripcijos (lot. proscriptio) – asmenų sąrašai kuriuos bet kuris Romos gyventojas galėjo nužudyti be teismo. Vėliau terorą politinių oponentų naikinimui naudojo Pompėjus, Krasas, Cezaris ir kiti. Teroro aktais šie diktatoriai siekė ne tik sunaikinti priešus, bet ir įbauginti bei taip priversti atsisakyti savo planų. Viena žymiausių antikinio pasaulio aukų – pats Cezaris. Teroras, tapęs valstybinės politikos dalimi, buvo naudojamas ir visuomenės valdymui bei politinių oponentų sunaikinimui. Tai patvirtina tūkstančiai nukryžiuotų vergų po Spartako sukilimo.

Viduramžiais, kryžiuočių žygių metu, prievarta, grasinant masiniais naikinimais, kitatikiai buvo masiškai atverčiami į krikščionybę. Viena daugiausiai nužudžiusių teroristinių organizacijų – viduramžių inkvizicija. Nuo XV a. iki XIX a. pradžios inkvizitoriai Europoje išžudė nuo 10 iki 12 milijonų žmonių. Šiuo laikotarpiu paplito įvairios slaptos organizacijos, kurių lyderiai, dažniausiai stambūs feodalai tokiu būdu susidorodavo su savo politiniais priešininkais. Vienas garsiausių to meto teroristų Hasan i Sabbach. Jis vadovavo asasinų sektai II m. e. a., kurios centru buvo Alamuto pilis Irane. Jis terorą ištobulino iki gerai apgalvotos ir efektyvios strategijos kovoje su politiniais oponentais.

Terorizmo poveikis 21 amžiuje

Mūsų laikų terorizmo iliustracijai pasirinkau viena labiausiai multikultūrinių valstybių Europoje – Jungtinę Karalystę. Pagal JK saugumo tarnybos MI5 pranešimus dabartinis terorizmo grėsmės lygis valstybėje “Pagrindinis”, t. y. “tikėtinas išpuolis”. Terorizmas yra didelė grėsmė verslui – teroristų grupuotės gali siekti pakenkti visai valstybės ekonomikai rengdamos išpuolius konkrečiose įmonėse. Taip pat išpuolių taikiniais gali būti pasirinkti ir įmonių filialai užsienyje. Tačiau didžiausia teroristinė grėsmė kyla rengiant masino poveikio atakas. Pavyzdys – masinės žudynės Prancūzijoje, Nicoje, 2016 m. švenčiant Bastilijos dieną, kai vilkiku tunisietis teroristas įvažiavo į švenčiančią minią – žuvo 84 žmonės, sužeisti 202.

Islamistų keliama grėsmė JK kilo dėl įvykių Afganistane, Sirijoje ir Irake. Islamo valstybės ir Al Qaida grupuotės nusitaikė į vakarų valstybes ir jos piliečius. Grėsmės šaltinis – asmenys keliaujantys į Siriją ir grįžtantys atgal į JK. Sugrįžę JK piliečiai dažnai tampa islamistų įrankiu kovoje prieš vakarus, nes didžiąją dalį išpuolių JK planavo ir įvykdė šios šalies piliečiai. Šie, keliaudami į teroristinius regionus verbuojami ir apmokomi vykdyti išpuolius, jiems vadovaujama iš užsienio. Taip pat į JK atvykę islamistai radikalizuoja ir vietos bendruomenes – britai pasiduoda propagandai ir tampa mirtininkais.

Svarbu pažymėti, kad teroristai taip pat efektyviai naudojasi socialine žiniasklaida ir šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis viešindamos savo veiksmus, kad patraukti revoliucijų ir pasipriešinimo ištroškusius europiečius. Taip, dažnai jaunesnio amžiaus ir modernių pažiūrų gyventojai įkvepiami veikti savo bendruomenėje individualiai – rengti ir vykdyti individualius teroristinius išpuolius. Tokio tipo grėsmes ypač sunku pastebėti, nes nepastebimas rengėjų radikalizmas iki išpuolių. Tokios atakos dažniausia koordinuojamos iš užsienio išnaudojant socialines medijas bei anoniminius komunikacijos kanalus.

Ne visa ekstremistų veikla siekiama surengti tiesiogines masinio smurto atakas. JK islamistų ekstremistai taip organizuoja paramą teroristinėms grupuotėms užsienyje:

Radikalizuojami individai kviečiami prisijungti prie teroristų tinklų – jauni, nusivylę žmonės suviliojami jiems nepažįstama, įdomia ideologija ir religija. Asmeninis dėmesys ir pelnytas pasitikėjimas išnaudojamas jų verbavimui.

Renkamos lėšos teroristiniams tinklams finansuoti pasitelkiant įvairias legalias labdaros organizacijas – kviečiant paremti nuo karo veiksmų nukentėjusius asmenis, aukojantieji tampa teroristų finansuotojais.

Radikalizuotiems ir užverbuotiems asmenims, prisidengiant turizmu, organizuojamos išvykos į teroristų treniruočių stovyklas – būtent šie asmenys dažniausiai tampa išpuoių JK vykdytojais.

Lietuva ir terorizmas

Apie terorizmo grėsmes Lietuvoje girdėta labai retai bent iki šiol. Bene garsiausi įvykiai – geležinkelio tilto per Bražuolės upelį susprogdinimas 1994 m., tačiau tyrimas nebaigtas ir kaltininkai nesurasti; su Bražuolės tilto susprogdinimu susijęs VSD darbuotojo Juro Abromavičiaus nužudymas (manoma, kad jis galėjo būti nužudytas dėl domėjimosi Bražuolės ir Pakaunės savanorių maišto istorijomis); Eglės Kusaitės byla kurioje ši mergina Lietuvos saugumiečių buvo kaltinta bandymu surengti teroro išpuolį Čečėnijoje, tačiau 2019 m. galutinai išteisinta JT Žmogaus teisių komitete.

Buvo pripažinta, kad Lietuva pažeidė Tarptautinio pilietinių ir pilietinių teisių pakto užtikrintą Eglės Kusaitės teisę į saviraiškos laisvę. Mat dėl patiriamo saugumiečių spaudimo Eglė juos pavadino nusikaltėliais, o šie ją apkaltino prokurorų įžeidimu ir teismas iškėlė baudžiamąją bylą. Eglė galiausiai laimėjo, ją išteisino, tačiau taip pat kaip ir Bražuolės istorijoje nuo visuomenės slepiama šios bylos medžiaga, nors JT Žmogaus teisių komitetas įpareigojo Lietuvą paskelbti šią medžiagą viešai. Iki šiol nei Teisingumo ministerijos portale, nei visuomeninio, LRT transliuotojo kanaluose ši medžiaga nebuvo paviešinta.

Terorizmo reiškinys Lietuvoje iki šiol buvo labiau teorinis nei praktinis – teroristinės grėsmės nurodomos Metiniuose VSD grėsmių vertinimuose. Juose dominuoja grėsmių iš Rusijos ir Baltarusijos retorika. Kiek šios grėsmės realios tesprendžia kiekvienas besidomintis asmeniškai, nes šie vertinimai prieinami viešai. Taip pat teroristinės grėsmės analizuojamos ir modeliuojamos aukštųjų mokyklų kritinio mąstymo programose – studentams skiepijamas nepasitikėjimas istorinėmis ideologijomis, jie mokomi nepasitikėti, abejoti, atmesti ne jų laikmečio idėjas.

Toks mokymas duoda rezultatų – Lietuva dabar moka už tai, nes nepasitikėjimas (pagrįstas) valdžia aukščiausias per visą Nepriklausomos Lietuvos istoriją. Nepasitikėjimo, skaldymo, nepagarbos, neapykantos ir net smurto skatinimo atmosferoje gyvenanti Lietuva, 2021 m. patyrė naują išbandymą – nelegalų iš Irako, Afganistano, Sirijos antplūdį iš Baltarusijos. Kiaura, nesaugoma valstybinė siena, valdančiųjų TS-LGBT+ aljanso nepasirengimas ir ne kompetencijos sukėlė chaosą valstybėje. Be šių priežasčių, grėsmes sukėlė ir neatsakinga G. Landsbergio užsienio politika.

Remiantis skelbiama Alfa.lt publikacijoje informacija, darytina išvada, jog grėsmė dėl G. Landsbergio politikos tapo realia bet kuriam Lietuvos gyventojui, nmat islamistai teroristai nusitaikė į lietuvių pamėgtus didžiuosius prekybos centrus – Akropolius, Ozą, BIG. Baimės virusas pasėtas grasinant ir patvirtintas pirmais sprogimais (tfu tfu tfu), veiks baisiau nei covid-19, nes vakcinos nuo jo nėra. Nebent pašalinti priežastis – Lietuvos užsienio politiką vėl grąžinti į draugišką kaimyninių valstybių atžvilgiu kelią ir pareikalauti atsakomybės iš tų kurie sukėlė grėsmę Lietuvos gyventojams. Tačiau tam reikia naujų, priešlaikinių rinkimų.

Šaltiniai

Alfa.lt publikacija “Platinamas „Alacho karių“ laiškas su grasinimais keršyti Lietuvai: tarp galimų taikinių pateko ir Civilinės metrikacijos skyrius”
JK MI5 saugumo tarnyba
Bražuolės upelio tilto diversija
Pakaunės savanroių maištas 1993 m.
Alkas.lt publikacija “E. Kusaitė dar kartą išteisinta: Kas atsakys už saugumiečių, prokurorų ir teisėjų veiksmus?”
Teisingumo ministerija
VSD Metiniai grėsmių vertinimai

Pasidalink

Įrašo žymės

,

0Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.