Kaip pasirinkti TV altorių? LED, OLED, NANO ir kitos savybės aukuro pasirinkimui

Audrius Kalvėnas/ 2021-11-27

Paprastas buitinis poreikis – pasirinkti TV tapo neįtikėtinu iššūkiu. Neįtikėtinu, nes mintyse, greta TV simbolio radosi žodis “sakralumas”. Mane užliejo suvokimas, jog TV ekrano pasirinkimas – sakralus žingsnis. Tapatus šventųjų simbolių radimuisi mano artume. Pradėjau atsargiai lyginti nelyginamus dalykus – altorių ir TV ekraną. Kaip Jums ši šventvagystė?! Bet ji mane “paėmė”. Todėl prisiimu puikybės nuodėmę ir leidžiu sau sulyginti nelyginamus dalykus. Nes tai smagi puikybė.

Sakralus arba sakralumas – (lot. sacralis < sacer – šventas) reiškia sąsają su religiniais šventais simboliais. Kai tik žmogus atlieka kokį nors religinį ritualą, pavyzdžiui žegnojasi ar sukalba poterius, jis prisiliečia prie šventųjų simbolių. Taip, nejučia, pereina į kitą, modernybės padiktuotą ritualą – kai namų ūkio subjektas, paslaugų ir produktų vartotojas, peržengęs namų slenkstį imasi veikti instinktyviai. Tuomet jis jau negalvoja, jo kūnas atlieka “n” kartų atliktus ritualus – nusimauna avalynę, nusivelka viršutinius drabužius, pasideda rankinę ir… “nusileidžia šventieji” – iš TV altoriaus prabyla angelai ir demonai.

Vienus ūkio subjektus grįžus namo pasitinka šauksmas “Ar jau grįžai?”, antrus seilėtas keturkojis, tačiau dažnai tokį subjektą pasitinka tyla. Tiems kurie pasitinkami keturkojo (su uodega ir/ar be) tylos būtis dažniausiai pasirodo idealia. Bet tai apgaulinga, nes vienišo žmogaus artumą jau užpildęs TV altorius.

Nuoširdžiai, prisiminkite, ką darote grįžęs namo vienas, kai niekas Jūsų nepasitinka, kai niekas neklausia ar nupirkai maisto, kai galite nuspirti batus į kairę, o krepšį paspirti į dešinę? Ką?

Įjungiate TV. Nes jis kalba. Nors bendradarbiui ar partneriui prisiekinėjate, jog pasiilgote tylos, tačiau grįžęs Jūs tikitės ritualo – pasveikinimo, prisilietimo, pasiteiravimo. Juk tai šventa! Taip, tai kas ne sakralu, sakralizuojama – paverčiama šventais ritualais. Kaip šiomis aplinkybėmis gali pasielgti vienišas ūkio subjektas? Sukurti savo ritualus! TV altorius tampa jo aukuru, o jis pats auka. Tai 21 a. ritualas. Lieka atsakyti ar jis sakralus?

Ar sakralu?

Manau taip. Pirma todėl, jog TV ekraną ūkio subjektas mato dažniau nei altorių. Prie jo jis “meldžiasi” kasdien. Jam jis aukoja savo laiką ir energiją kasdien. Jame jis skęsta ir plaukioja. TV ekranas ūkio subjektą jaudina, valdo, įtraukia, atstumia. TV ekranas įgyja priklausomybę skatinančios medžiagos savybes – netekus, abstinencinius laužymus, o turint ir valdant (pultelio galia) vaivorykštinės perspektyvos iliuziją. Taip lieka tik atsiduoti ritualui – susmukti minkštasuolyje ir “sukalbėti” PIN kombinaciją TV pultelyje.

Jis sakralus, nes jau seniai tapo paveikesne religija nei kitos. Klaidingai manoma, jog didžiausią įtaką žmonėms (nemaišykite su sąvoka “visuomenė”) daro žmonės (tarkime dvasiniai lyderiai). Deja, ne. TV Sapiens ūkio subjektą veikia tik TV altorius, stipriai ir individualiai. Taip aukuras, o ne auka tampa tikėjimo objektu, kuriam paaukojama tai kas buvo duota gimus – galimybė tapti HOMO SAPIENS. Nes būti, tapti, jau neaktualu, svarbiau paklusti ir sekti. Tai padaroma šventu ritualu – TV įjungimu. Tada demonai tampa šventaisiais.

Išjunk TV, įjunk smegenis – apsisaugok nuo demonų!

Pasidalink

Įrašo žymės

,

0Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.