Prievartinė, privaloma, pasirenkama, visuotinė, masinė ir užsakomoji demokratija

Audrius Kalvėnas/ 2021-03-08

Kovo 8-ta kasmet kupina emocijų. Šie metai ne išimtis. Klaros Cetkin, 1910 m kovo 8-tą, Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje pasiūlyta idėja kasmet, vieną dieną skirti dėmesį moters kovai už laisvę ir lygias teises, prigijo. Nuo 1911 m., pirmos tai padarė Vokietija, Austrija, Danija, Šveicarija. Lietuvoje panašu ši diena pradėta minėti po 1940 m. įstojimo į TSRS sudėtį. Po 1990-ųjų Nepriklausomybės atgavimo ši šventė įgijo sovietinės tradicijos atspalvį ir ilgą laiką viešoje erdvėje virė diskusijos ar šios šventės nereiktų atsisakyti, panaikinti ir ištrinti iš atminties. Tačiau jokie politiniai nurodymai nenustelbė prigijusios tradicijos – kovo 8-tą mamai, žmonai, draugei, kolegei įteikti gelę/ių.

Šie metai tapo dar įdomesni, nes kovo 8-tos tradicija susipynė net su 2-iem politinėmis batalijomis: 47-ios visuomeninės moterų organizacijos pareikalavo tulpes pakeisti Stambulo konvencijos ratifikavimu ir vyriausybė parodė politinį farsą “Gabrielius už žmogaus teises”. Apie tai plačiau toliau.

Pirmoje dienos pusėje BNS išplatino pranešimą “Smurto prieš moteris srityje dirbančios organizacijos: reikia ne tulpių, o Stambulo konvencijos ratifikavimo”. Nesusilaikiau ir atsakiau komentaru FB, jog man gaila tų moterų vyrų, draugų, partnerių, nes jie, parėję namo su gėlėmis gali būti išsiųsti ratifikuoti Stambulo konvenciją (pabandžius įsivaizduoti šypseną sunku sulaikyti).

Taip pat šiandien su manimi pasidalino 2019 m. eisenos Vilniuje, Katedros aikštėje vaizdo įrašu. Eisenoje marširavo progresyvios, jaunos moterys (eisenoje buvo ir vyrų) nešdamos transparantus bei per garsiakalbį reikalaudamos “patys plaukit savo indus”. Perklausius šio demaršo įrašą kilo dvejopi įspūdžiai – jei dalyvės šaukė “patys plaukit savo indus”, akivaizdu, jog šis reikalavimas buvo skirtas vyrams kurie to nedaro. Tuomet arba jos, pasirinkę tokius slunkius kurie patys nesugeba išplauti indų suklydo ir dabar nenori to pripažinti, o iš to “daro politiką”, arba tai UŽSAKOMOJI DEMOKRATIJA. Šis politinis paradas priminė anuos, sovietinius laikus, kai minint Spalio revoliucijos metines visi savanoriškai-priverstinai (v prinuditelno-dobrovolnom poriadke) darė tą patį – palaikė vienintelės teisingos valdančios partijos idėjas ir sprendimus! Ir vėl tai ta pati UŽSAKOMOJI DEMOKRATIJA!

Kita, kur kas aktualesnė batalija prasidėjo ryte, vyriausybės posėdžiu, kuriame it grybai po lietaus, po savaitgalio, “iš dangaus nukrito” SAM ministro iniciatyva per prievartą testuoti LR piliečius. Lrytas.lt publikacijoje tai pavadinta – “Per savaitgalį padirbėjusi ministerija pasiūlė žmones nuo COVID-19 testuoti priverstinai: G. Landsbergis suabejojo dėl Konstitucijos”. Kad greitą darbą velnias neša SAM ministras įsitikino netrukus – vyriausybės posėdyje ryte, kur buvo teikti atitinkami įstatymo pakeitimai, jų prastumti nepavyko, nes paprieštaravo vienas ministras. Ne, ne teisingumo ministrė (nors ši prašė laiko susipažinti su siūlymais, išanalizuoti jų atitikimą kitiems teisės aktams), o užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, TS-LKD partijos pirmininkas!

Peržiūrėjus vyriausybės posėdžio vaizdo įrašo fragmentą kuriame apie tai kalbama (kalba ministrė pirmininkė I. Šimonytė ir ministras G. Landsbergis) akivaizdi šių dviejų bendražygių priešprieša – tiesiogiai, be jokių reveransų G. Landsbergis pareiškia, jog balsuos prieš I. Šimonytės pasiūlymą. Tuomet I. Šimonytė lyg ir su nuoskauda nustumia šį klausimą (perkeldama popieriaus lapą ant stalo) “į šoną”, geresniems laikams kaip ji pati pareiškė. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tarp šių dviejų politikų prabėgo jau nebe juoda katė, o stojo juodas dramblys. Tačiau ar tikrai ši mizanscena natūrali, nesuvaidinta?

Jei į šį nutikimą žvelgti kiek vėsesniu žvilgsiu turėtų pasimatyti kiti aspektai.

Pirma – atsižvelgiant į didžiulį visuomenės pasipriešinimą seimo nario, Laisvės partijos atstovo, TS-LKD koalicijos nario, T. V. Raskevičiaus pirmininkavimui seimo Žmogaus teisių komitete, stojo nejaukus klausimas – ar yra ta valdanti dauguma? Ar seime yra reali valdžia galinti priimti sprendimus? Abejonėms pagrindas akivaizdus – koalicinė dauguma nesutaria dėl principinių nuostatų kurias deklaravo pasirašydami koalicijos sutartį.

Antra – atsižvelgiant į visišką valdančios daugumos politinio elito atstovų pasimetimą (seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, ministrė pirmininkė I. Šimonytė, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis ir t.t.) ir iš to kylančią jų veiksmų priešpriešą, vis dažniau pasigirsta raginimai rengti priešlaikinius seimo rinkimus (ir tai po 100-tadienio!). Pasimetimui priežasčių daug – liberalai turi palaikyti savo atstovę, seimo pirmininkę, tačiau nuogąstauja, jog jos “ėjimai” nukreipti prieš rinkėjus gali lemti paskutinę kadenciją seime. Laisvės partija kritikų atvirai laikoma tiesiog “projektu” kuris atlikęs savo funkciją bus tiesiog išjungtas. Šios partijos simpatikai, kad ir kaip bravūriškai muštų būgnus, supranta, kad vis didėjanti šios politinės mažumos ir rinkimų teisę turinčios daugumos priešprieša juos per kitus seimo rinkimus gali nusiųsti į 5% užribį.

Trečia – tokiame figūrų išsidėstyme (sekant šachmatų metafora) silpniausia figūra (formaliai galingiausia) – karalius. Kad tai G. Landsbergis akivaizdu. Šis politikas be jokio balsavimo, galimai prieštaraujant TS-LKD vidaus tvarkai, demonstratyviai atsisakius keliolikai konkurentų, ne išrenkamas, o paskiriamas partijos pirmininku. Tai kelia daug abejonių demokratijos būkle šioje partijoje. Prie silpninančių šią figūrą įvykių reiktų pridėti ir priešpriešą su prezidentu G. Nausėda. Valdantieji jau atvirai kritikuoja visų išrinktą prezidentą – Maldeikis, Povilionis ir Kubilius atvirai nurodo į prezidento ne kompetencijas. Ministrė pirmininkė atvirai konkuruoja. Todėl kalbėti apie bendradarbiavimą, konstruktyvią valstybės institucijų veiklą naivu. To nėra. Štai šiame kontekste galima įžvelgti karaliaus gelbėjimo ėjimą (pridengimo stipresne figūra) – puikus vadybininkas ministras Dulkys paskelbia per savaitgalį parengtus kontraversiškus pasiūlymus, ministrė pirmininkė juos teikia, o užsienio reikalų ministras blokuoja ir visuomenę išgelbėja nuo prievartinio testavimo. Taip, šiame kontekste akivaizdu, jog tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus perskaitė tik užsienio reikalų ministras. Ačiū aukščiausiam!

Tokia situacija neracionali, kenksminga ne tik valdantiesiems, bet visai visuomenei. Ypač pandemijos sąlygomis. Vis didėjanti priešprieša suvaržymams, nuolatiniai komunikaciniai valdžios skandalai vis dažniau bado į valdančiųjų negebėjimą valdyti situaciją. Todėl reikia aiškių priešų ir gynėjų nuo jų, žmonėms reikia aiškumo kas yra kas, todėl kažkas turi būti paaukotas. Nors Kubilius ir siunčia prezidentą Nausėdą Karbauskio globon, akivaizdu, jog tai neadekvatūs, tačiau tikėtina koordinuoti veiksmai. Taip bendrame TS-LKD flange racionaliausiu lieka užsienio reikalų ministras. Jis vėl bandys tapti mediatoriumi šiame chaose.

Kažin ar dabar valdantieji išdrįs pagarsinti interpeliacijos prezidentui idėją, bet link šio pareiškimo buvo judama sparčiai. Kitaip nepavadinsi nepagarbos LR Prezidento institutui. Tačiau politinis farsas “Gabrielius už žmogaus teises” neatsvers esminių klaidų kurias padarė pagrindiniai TS-LKD politikai – ministrė pirmininkė pasiuntusi vėl rinkti naują valdžią (tik ji suklydo nurodydama į 2024 metus), seimo pirmininkė garantavusi, jog Stambulo konvencija bus ratifikuota pavasario sesijoje, o šiandien teigianti priešingą, užsienio reikalų ministras nesutariantis dėl Lietuvos užsienio politikos su prezidentu. O dar tas nuolatinis neapsisprendimas dėl visuotinių, visų, masinio ar žmogaus teisėmis paremto požiūrio į piliečių teisę testuotis ir skiepytis… Persukamos kepurės nurodo į besikeičiantį vėją.

Šiame kontekste sau keliu klausimą kas geriau – politinis farsas “Gabrielius už žmogaus teises” ar mostas kalaviju per Gordijaus mazgą – priešlaikiniai seimo rikimai?

Pasidalink

0Komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.